- žlibinėti
- žlibinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ, NdŽ, Dgl, Lnkv, Skdv menk. neprimatant (ppr. tamsoje) ką daryti: Žlibis žlibinė́[ja], t. y. ką tit mato, kas yra po kojumis J. Nežlibinė́k, užsidek šviesą! Krš. Žlibinė́jo po tą preiminę, ieškodamas klumpių įsispirti End. Ką čia žlibinė́ji pakerčiais, eik geriau sėskis! Sd. I tą žlibumą savo tiek slėpė, tyčioms žlibinė́jo Trk. | prk.: Epikūras žlibinėjo po raštus Demokrito J.Šliūp.
Dictionary of the Lithuanian Language.